širys

širys: širỹs sm. (4) FrnW; BzB329, K.Būg žr. šerys 1. šį̃ryt adv. DŽ, NdŽ, KŽ, Vvr, šįrỹt LD175(Škn), Rsn, Pgg, šįrýt NdŽ, KŽ, Kv; J.Jabl, L, Rtr šį rytą: Šįryt geras pėdsakas ant sviežio sniego J. Šįrỹt buvo šalna, baltavo visur Rdn. Vakar degtukus išbraižei, šįrỹt nežinau ką daryti DūnŽ. Ei, šį̃ryt, šį̃ryt taip anksti kėliau JD130. Šį̃ryt iškūlėm tris [javų] padus Pb. Ka kas arbatos išvirtum, o šį̃ryt nevirė Lk. Kai šį̃ryt valgiau, tai i viskas Jrb. Šįrỹt rytą atejo anksčiausiai Krš.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

cirrus — [ sirys ] n. m. • 1830; mot lat. « filament » ♦ Nuage élevé (10 km) en flocons ou filaments. ● cirrus nom masculin (latin cirrus, filament) Nuage élevé d un blanc soyeux, en forme de filaments parallèles, de boucles de cheveux, de clous ou de… … Encyclopédie Universelle
Haar — Haar1 Sn std. (8. Jh.), mhd. hār, ahd. hār, as. hār Stammwort. Aus g. * hǣra n. Haar , auch in anord. hár, ae. hǣr, hēr (im Gotischen steht dafür tagl; Zagel). Am ehesten ursprünglich ein dehnstufiger kollektiver s Stamm, der sich vergleichen… … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache

Academic Dictionaries and Encyclopedias